žlūgys

žlūgỹs, -ė̃ smob. (4) K.Būg prk. kas pasinėręs į ką, apimtas ko: Gyvendamas pas trakionis, žmones girtūklius, goslybos žlūgius ir paleistuvius, ir tais privalumais juos tenai praejęs S.Dauk.